Trumpą kelių dienų vizitą Milane vainikavo apsilankymas -maža pasakyti garsaus – dizainerio ir architekto Michele De Lucchi studijoje, įsikūrusioje Via Enrico Gonzales, 6 – senamiesčio name per 4 aukštus su rūsiu, kuriame veikia maketinė ir dirbtuvės. Studija gyvuoja jau bemaž 40 metų, gal todėl ir dirba joje 40 žmonių. Tačiau kūrybininkų: dizainerių-architektų-grafikų tik apie 10, kiti – technikai, maketuotojai, marketingas ir administracija. Mus maloniai sutiko Alberto Nason, daugiausia su baldais, stiklu ir šviesa dirbantis dizaineris. Vos tik jis plačiais mostais apipasakojo studijos hole išeksponuotus objektus, pro duris netikėtai įsiveržė pats Maestro Michele – prakaulus žmogysta genijaus barzda ir skvarbiu apvalių akinių žvilgsniu. Nespėjus mums nė atsitokėti ir pasidaryti „selfių“ su studijos šeimininku, šio apsiaustas jau dingo už vidinių durų. Kitas didžiausią įspūdį palikęs dalykas – pati darbinga ir įkvepianti kūrybai studijos atmosfera, skendinti paslaptingoje prieblandoje. Susitikimą baigėme aptardami bendras dizaino ir dizainerio vietos sociume temas, besisupdami naujausiose studijos sukurtose kėdėse.

Gruzijai vis tik pasisekė – M.  Saakašvilio valdymo metu Micheles De Lucchi studija suprojektavo ir realizavo daugiau nei 10 išskirtinių pastatų ir objektų, kurių vienas – įspūdingiausios plastikos ir šviesos „Taikos tiltas“ (Il Ponte della Pace) Tbilisyje – geriausiai reprezentuoja naująjį Gruzijos istorijos tarpsnį. Pas mus tuo tarpu tiltą per Nerį ties pilimi statė…na, patys žinote, kas.