Seimas gruodžio 17 d. priėmė Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspęsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 proc. mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Tačiau Lietuvos gyventojas sau šių piniginių lėšų skirti negalės.

„Kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia, jį kuriančius, šiandien ypač svarbu. Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“,  – sako ministras ir džiaugiasi Seimo sprendimu priimti įstatymo pataisas.

Pasak jo, sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo  „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą̨ „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertinta 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei.

„Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai, teikia svarią paramą  paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia pirmenybę kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis“, – sako Š. Birutis.

Fiziniai asmenys, kurie turės teisę gauti paramą, privalės atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Pagal priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, paramos būdu gautos lėšos bus laikomos neapmokestinamomis pajamomis.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, toks teisinis reglamentavimas suteiks gyventojams didesnes galimybes rinktis, kam skirti 2 proc. pajamų mokesčio, skatins gyventojų tiesioginę paramą kultūrai ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūroje, mažins menininkų priklausomybę nuo valstybės biudžeto finansavimo.

Už naujas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus palaikė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 8 parlamentarai.

LR Seimo ir Kultūros ministerijos informacija