Lietuvos dizaino sala Kinijoje

Lietuvos delegacija jau penktą kartą sudalyvavo Tarptautinėje kūrybinių ir kultūrinių industrijų parodoje (ICIF 2018) Kinijoje, Šenženo mieste, kuri vyko gegužės 10-14 dienomis. Tai didžiausia tokio pobūdžio kasmetinė paroda Kinijoje, kurią globoja šalies centrinė valdžia – Kinijos kultūros ministerija, Komercijos ministerija, Valstybinė radijo ir televizijos administracija, taip pat Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo taryba. Ypatingą parodos statusą pabrėžia ir tai, kad ji rengiama būtent Šenženo mieste, kuris dar vadinamas Kinijos ekonominiu stebuklu.

Į ICIF parodą susirenka dalyviai iš daugiau nei šimto pasaulio šalių. Organizatorių vertinimu, nuo pat ICIF organizavimo pradžios 2004 metais, ši paroda jau sugeneravo daugiau nei pusantro trilijono Kinijos juanių prakybos apyvartą (kas atitinka maždaug 200 mlrd. Eurų).

Lietuvos atstovai dalyvauja ICIF parodoje nuo 2013 metų, tačiau šiais metais jų pasirodymas buvo išskirtinis: tik Lietuvai „Šilko kelio“ salėje šiais metais buvo skirti net du stendai, kuriuose savo produktus, paslaugas ir kūrybinius pasiekimus pristatė įvairios Lietuvos įmonės ir individualūs kūrėjai. Vieną iš dviejų Lietuvos stendų koordinavo Lietuvos dizainerių sąjunga, kartu su partneriais VšĮ Ante Litteram, VšĮ Nacionaliniu plėtros institutu, Baltijos labdaros fondu ir parodinės įrangos  studija „Daba Expo“. Šiame stende buvo pristatyti šie dalyviai: virtualios realybės technologijų įmonė Inlusion Netforms, lietuviškų peteliškių namai „Dom Bow Ties“, drabužių dizainerė Daiva Urbanavičiūtė, dailininkas ir dizaineris Vitalis Čepkauskas. Specialiai parodai buvo išleistas Lietuvos dizainerių sąjungos ir partnerių leidinys „Design Your Life“, kuriame pristatytas Lietuvos dizaino sektorius ir įvairių Lietuvos dizaino kūrėjų pasiekimai.

Antrąjį stendą koordinavo Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje. Šiame stende save pristatė nuotykių parkų įmonė „UNO Parks“, dailininkas vitražistas Nerijus Baublys, mados dizaino ženklas LegCode (Laura Kuprytė).

Šiųmetės Lietuvos ekspozicijos koncepcija išreikšta šūkiu „Design Your Life“, kviečiančiu patiems kurti savo gyvenimą visais aspektais. Ši koncepcija pagrįsta siekiu atsiliepti į šiuolaikinius globalius socialinius ir ekonominius iššūkius, taip pat į Ketvirtosios pramoninės revoliucijos tendencijas, lemiančias skaitmeninės, biologinės ir fizinės plotmių susiliejimą. Šiuo metu kaip niekad yra svarbus holistinis ir tarpdiscipliniškas požiūris į visas gyvenimo sritis, kadangi neįmanoma kurti visuomenės ir visos žmonijos gerovės ignoruojant kokius nors atskirus klausimus. Tad ir požiūris į dizainą jau seniai yra tapęs platesnis: dizainas nebėra vien tik būdas jungti produktų ar paslaugų funkcines ir estetines savybes, – dizainas jau tapo tam tikra socialinės inžinerijos priemone, kuri skatina mokslo, technologijų, kultūros, inovacijų, verslo, pramonės ir visų kitų sričių integraciją. Atlikdamas integruojančio veiksnio vaidmenį, dizainas taiko darnios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus. Būtent todėl šiųmečiam Lietuvos stendui apipavidalinti pasitelkta skritulio formos schema, kurios išorėje vaizduojamos pagal žiedinės ekonomikos principus sąveikaujančios sritys, o jų sąveika, kreipiama dizaino priemonėmis, padeda kurti gerovę. Puikus tokios tarpdisciplininės sąveikos pavyzdys – stende pristatytos virtualios tikrovės technologijos: skaitmeninių technologijų pagalba sukurtos virtualios meno galerijos, leidžiančios lankytojams įžengti į meninių paveikslų vidų, pasivaikščioti po fantazijų pasaulį. Technologijos, sujungtos su kūrybiškumu, leidžia ne tik mėgautis netikėtomis patirtimis, bet ir praturtinti ir kokybiškai sustiprinti edukacinius procesus. Šis pavyzdys – tik maža stotelė bekraščiuose kūrybinių industrijų horizontuose.

Parodos dalyviai sulaukė gausaus Kinijos žiniasklaidos priemonių (spaudos ir televizijos) dėmesio. Ilgametis Lietuvos atstovų bendradarbiavimas su Kinijos partneriais leidžia kasmet palankiomis sąlygomis pristatyti Lietuvos kūrybinių industrijų sektorių šioje svarbioje parodoje, garsinti Lietuvos vardą ir didinti Lietuvos organizacijų, įmonių ir individualių kūrėjų bei šios šalies prekės ženklų žinomumą Kinijos rinkoje.

Lietuvos-Kinijos ekonominio bendradarbiavimo konferencija

Tuo pat metu, kai Shenzhenyje šurmuliavo ICIF mugė, kitame pietų Kinijos mieste Fošane (Foshan, 7,2 mln.), kurį baigia praryti milžinas Guangdžou (Guangzou, 14 mln.) vyko Lietuvos-Kinijos ekonominio bendradarbiavimo konferencija, kurioje be kitų ūkio sektorių, buvo pristatyta ir Lietuvos dizaino industrija. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, nušviesdamas 30-metę Sąjungos veiklą, pabrėžė, kad dizainas, kaip kiekvienos šalies pramoninės kultūros lygio atspindys, tapo ypač svarbiu konkurenciniu faktoriumi. Tai paaiškina tokį didelį Kinijos verslo susidomėjimą europietišku dizainu, siekiančio savo pramonės gaminiams suteikti patrauklesnį įvaizdį, atitinkantį pasaulines dizaino tendencijas. Savo vietą šiose didžiulėse ekonominėse slinktyse bando rasti ir Lietuvos dizaineriai.

_MG_8614 _MG_8645 18527098_820517054765569_4734331994598010935_o

Lietuvos dizainas vėl pristatytas Kinijoje

Lietuvos dizainerių sąjunga 2017 m. gegužės 11-15 dienomis vėl garbingai atstovavo Lietuvai ir lietuviškam dizainui didžiausioje Kinijos kūrybinių industrijų parodoje ICIF (International Cultural Industries Fair, Shenzhen), Šenženo mieste. LDiS stende, organizatorių apdovanotą už inovatyvų dizainą, buvo pristatytos kelios dešimtys Lietuvos dizainerių ir įmonių.  Sąjunga išleido specialų Kinijai skirtą ICIF parodos katalogą.

18558913_1059339147501335_8789253812937366679_o 18595262_820489894768285_2752656855998595223_o 18595463_820470041436937_7708971586834496875_o 18620783_820470444770230_4047947750401248120_o ICIF stendas 2017

Kultūros taryba atsisako finansuoti „Dizaino Indeksą“

Lietuvos kultūros taryba, nusprendusi dalinai finansuoti „Dizaino Indekso’2017“ sukūrimą, vėliau voliuntaristiškai pirmininkės D.Urbanavičienės asmenyje nutarė priešingai – neskirti lėšų šiam ir kitiems Lietuvos dizainerių sąjungos projektams. Toks nepaaiškinamas ir beprecedentinis sprendimas apskųstas Administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kada santykius su Kultūros taryba tenka aiškintis teismuose –  tas pats Vilniaus apskrities Administracinis teismas panaikino 2016 m.  Kultūros tarybos sprendimą nefinansuoti LDiS 2016 m. II pusmečio projektų, o tokį KT sprendimą lėmusią buvusio LDiS nario V.Bernoto ekspertizę – nesąžininga.

Italijos dizaino dienos

Italijos dizaino dienos proga 2017 kovo 15 d. Vilniuje lankėsi žinomas italų dizaineris Gianni Veneziano, kuris, būdamas Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvai, skaitė paskaitą „Back to the Beauty“. Renginį organizavo Italų kultūros institutas, dalyvaujant Italijos ambasadai Vilniuje ir aktyviai padedant Lietuvos dizainerių sąjungai. Kolegai Gianni, su kuriuo po paskaitos turėjome išsamią vakarienę, pritrenkiantį įspūdį paliko ir Vilniaus senamiestis, ir „Dizaino Indeksų“ pristatymas.

 

Gianni VenezianoSegno dei Designer Veneziano20170315_123655 (1)  20170315_193127_0120170315_185551_01

Lietuvos dizainerių sąjunga vieši Maskvoje

2016 m. spalio 26 d. Lietuvos ambasados Rusijoje kvietimu lankėsi Lietuvos dizainerių sąjungos delegacija: Sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis ir Sąjungos narys interjeristas Saulius Remeika. Lietuvos konsulate Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose buvo surengtas Lietuvos dizaino pristatymas, į kurį susirinko vietos verslininkai, statybų ir nekilnojamojo turto vystytojai, architektai ir interjerų dizaineriai, ekspertai, žurnalistai ir kiti, besidomintys šia sritimi specialistai.

Sveikindamas renginio dalyvius, Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas pažymėjo, kad Lietuvoje dizainas turi gilias tradicijas, kurios šiuo metu yra sėkmingai plėtojamos. Lietuvos ambasada Rusijoje skatina dvišalius ryšius įvairiose srityse, ypač kultūros, o dizainas suprantamas ne tik kaip viena meno disciplinų, bet ir kaip universali kultūrų bendradarbiavimo forma. Komercijos atašė Maskvoje ir RF Remigijus Kabečius, kurio rūpesčiu ir buvo suorganizuotas šis susitikimas, pakvietė Maskvos verslo atstovus labiau domėtis Lietuvos dizaino sektoriaus teikiamomis galimybėmis.

Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis išsamiai pristatė organizacijos veiklą, jos vykdomus tarptautinius projektus, dizaino indėlį kuriant žiedinę ekonomiką ir pakvietė kolegas iš Rusijos panagrinėti bendradarbiavimo galimybes. Interjerų dizaineris Saulius Remeika papasakojo apie savo studijos jau nuveiktus darbus ir siūlomas paslaugas naujiems potencialiems klientams Rusijoje, projektuojant biurų, prekybinių ir privačių patalpų interjerus. Lietuvos dizaino pavyzdžius pristatė jais prekiaujantys Maskvos salonai.

Renginys ir po to sekusi neformalioji dalis praėjo draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje, mezgant naujas pažintis ir ragaujant lietuviškų gėrybių.

http://ru.mfa.lt/ru/lt/naujienos/lietuvos-dizaino-pristatymas-maskvoje

LEAVE A COMMENT

ICIF (Kinija) delegacijos vizitas Lietuvos dizainerių sąjungoje

Lietuvos dizainerių sąjungos kvietimu Lietuvoje lankėsi gausi Šenženio (Kinija) Tarptautinės kultūros industrijų parodų (ICIF) organizatorių delegacija. Susitikimas, praėjęs dalykiškoje ir draugiškoje atmosferoje, vyko ką tik duris atvėrusiame NFTMC komplekse Saulėtekio slėnyje. Kinų atstovams didžiulį įspūdį padarė ne tik Lietuvos mokslo pasiekimų mastas, bet ir daug žadantis užsimezgęs Dizaino ir tiksliųjų fizikos mokslų bendradarbiavimas. Tokios sinergijos perspektyvas atvėrė Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, savo kalboje akcentavęs mokslo pasiekimų komercializavimo poreikį bei galimybes netechnologijų inovacijų (visų pirma dizaino) pagalba. Atsakomojoje kalboje ICIF ir Šenženio žiniasklaidos grupės pirmininkas Chen Yin dėkojo LDiS už priėmimą, džiaugėsi jau 4 metus vykstančiu glaudžiu bendradarbiavimu tarp Lietuvos dizainerių sąjungos ir ICIF, aukštai įvertino Lietuvos dizaino pasiekimus ir pakvietė aktyviai dalyvauti 2017 metų ICIF parodoje, suteikiant LDiS pristatymui visišką palaikymą ir visokeriopą pagalbą. Kultūrinių industrijų ekspertas Aivaras Žilvinskas pristatė LDiS plėtros planus, mokslo-dizaino bendradarbiavimo koncepciją. Tuo pačiu buvo pasirašyta sutartis dėl Lietuvos dizainerių sąjungos dalyvavimo 2017 metų ICIF parodoje. Šalys sutarė siekti dar platesnio ir intensyvesnio bendradarbiavimo, pristatant Lietuvos Dizaino, ūkio ir kultūros pasiekimus neišmatuojamoje Kinijos rinkoje.

ICIF delegacija buvo supažindinta su Fizikos technologijų mokslo centru – laboratorijomis, tyrimo ir studijų auditorijomis.

Lietuvos dizainerių sąjungos nariai galės būti paramos gavėjais

Seimas gruodžio 17 d. priėmė Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspęsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 proc. mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Tačiau Lietuvos gyventojas sau šių piniginių lėšų skirti negalės.

„Kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia, jį kuriančius, šiandien ypač svarbu. Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“,  – sako ministras ir džiaugiasi Seimo sprendimu priimti įstatymo pataisas.

Pasak jo, sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo  „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą̨ „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertinta 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei.

„Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai, teikia svarią paramą  paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia pirmenybę kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis“, – sako Š. Birutis.

Fiziniai asmenys, kurie turės teisę gauti paramą, privalės atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Pagal priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, paramos būdu gautos lėšos bus laikomos neapmokestinamomis pajamomis.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, toks teisinis reglamentavimas suteiks gyventojams didesnes galimybes rinktis, kam skirti 2 proc. pajamų mokesčio, skatins gyventojų tiesioginę paramą kultūrai ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūroje, mažins menininkų priklausomybę nuo valstybės biudžeto finansavimo.

Už naujas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus palaikė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 8 parlamentarai.

 

LR Seimo ir Kultūros ministerijos informacija

EcoDesign Circle

Prieš metus kartu su tarptautiniais partneriais pradėtas kurti projektas EcoDesign Circle pagaliau pasiekė finišo tiesiąją ir, kartu su kitais 35 projektais (atrinktais is 282 pateiktų paraiškų) buvo patvirtintas Interreg Baltic Sea Region Programos Monitoringo komiteto Malmėje (Švedija) 2015 lapkričio 19 d. Tai didelis laimėjimas ir iššūkis ne tik Dizainerių Sąjungai, bet ir visai Lietuvai.

Interreg Baltic Sea Region programos projekto apibūdinimas

Projekto pavadinimas: Ecodesign as Driver of Innovation in the BSR (Ekodizainas  kaip Baltijos jūros regiono inovacijų variklis)

Projekto akronimas: EcoDesign Circle (Ekodizaino žiedas)

Projekto esmė: Projektu siekiama išnaudoti ekodizaino potencialą kuriant tvarią žiedinę ekonomiką Baltijos jūros regione. Verslo modeliai vis dar pernelyg linijiniai ir nėra suprantamas holistinis dizaino vaidmuo, skatinantis inovacijas ir visų kitų gyvenimo sričių pažangą.

Projektu  siekiama ekodizaino žinias ir inovacijas integruoti į įprastinę verslo praktiką bendradarbiaujant viešajam sektoriui, mokslui, verslui ir dizaino specialistams.  Skatinamas naujoviškų paslaugų, produktų ir procesų kūrimas, orientuotas į vartotoją ir grįstas ekologine bei socialine atsakomybe. Projekto tikslų siekiama per nacionalinių dizaino centrų stiprinimą ir plėtojant Baltijos jūros regiono partnerių tinklą.

Projekto lyderis ir partneriai: Projekto lyderis yra Tarptautinis Berlyno dizaino centras (IDZ). Projekto partneriai – dizaino centrai ir institucijos iš Baltijos jūros regiono šalių (Švedija, Suomija, Estija, Lietuva, Lenkija, Vokietija).

Pirmą kartą tokio masto ir reikšmės projekte įtraukta Lietuva, kurios dizaino sektoriui atstovauja projekto partneris Lietuvos dizainerių sąjunga.Projektą palaiko įvairių regiono šalių organizacijos. Paramą projektui ir Lietuvos dizainerių sąjungai išreiškė šios organizacijos iš Lietuvos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Europian Movement Lithuania, MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra).

Projekto pagrindinės veiklos:

–          Dizaino centrų ir profesionalų kompetencijų stiprinimas

–          Verslo žinių ir kompetencijų ekodizaino srityje kėlimas

–          Ekodizaino inovacijų integravimas į verslo praktikas ir modelius

–          Tarptautinis daugiaplanis keliaujantis ekodizaino festivalis

–          Tarptautinio centro, skirto produktų dizaino ir aplinkos mokslų žinių integravimui, kūrimas (elektroninio tvarumo gido sukūrimas)

–          Pilotinių ekodizaino  modelių, sukurtų su dizaino centrų pagalba ir dalijantis regiono partnerių patirtimi, išbandymas SVV įmonėse

–          Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo ekodizaino srityje tinklo sukūrimas ir jungtinė ekodizaino inovacijų sklaida

 

Projekto įgyvendinimo trukmė nuo 2015-11-20 iki 2019-05-31. Projekto biudžetas 2,181,877 EUR. Projektas finansuojamas 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg Baltijos jūros regiono programos ir dalinai projekto partnerių lėšomis.

EcoDesign_Poster_A3