„Šiaulių baziliskas“. Formaliai, tai – blogio demonas. Tokie gyvendavo miestuose, užmušinėdavo drąsuolius savo žvilgsniais tol, kol patys pakratydavo kojas, išvydę save veidrodyje. Tai užfiksuota Vilniaus, Krokuvos, Vienos ir kitų miestų istoriniuose metraščiuose. Kadangi anie baziliskai bijojo tik mūsų rūtų, šis siaubūnas buvo sukurtas Šiaulių saldainių fabriko „RŪTA“ šimtmečio jubiliejui.

Meninis įtaisas gali žybčioti akimis, leisti dūmus iš burnos, tuštintis pirotechnine ugnimi ir, kas svarbiausia, bet kuria kalba kalbinti užsienio turistus, švenčių metu dainuoti nepadorias dainas, o studentų sambūrių metu garsiai mokyti gražaus elgesio, kadangi dabartinis jaunimas yra baisiai sugedęs.

Dėl savo gabaritų jis pateko į Lietuvos Gineso knygą kaip „didžiausia slibino skulptūra“: apie 10,2 m ilgio, 4,6 m aukščio, sparnai – apie 4,55 m pločio, apie 2 t masės.