Lietuvos dizainerių sąjunga vieši Maskvoje

2016 m. spalio 26 d. Lietuvos ambasados Rusijoje kvietimu lankėsi Lietuvos dizainerių sąjungos delegacija: Sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis ir Sąjungos narys interjeristas Saulius Remeika. Lietuvos konsulate Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose buvo surengtas Lietuvos dizaino pristatymas, į kurį susirinko vietos verslininkai, statybų ir nekilnojamojo turto vystytojai, architektai ir interjerų dizaineriai, ekspertai, žurnalistai ir kiti, besidomintys šia sritimi specialistai.

Sveikindamas renginio dalyvius, Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas pažymėjo, kad Lietuvoje dizainas turi gilias tradicijas, kurios šiuo metu yra sėkmingai plėtojamos. Lietuvos ambasada Rusijoje skatina dvišalius ryšius įvairiose srityse, ypač kultūros, o dizainas suprantamas ne tik kaip viena meno disciplinų, bet ir kaip universali kultūrų bendradarbiavimo forma. Komercijos atašė Maskvoje ir RF Remigijus Kabečius, kurio rūpesčiu ir buvo suorganizuotas šis susitikimas, pakvietė Maskvos verslo atstovus labiau domėtis Lietuvos dizaino sektoriaus teikiamomis galimybėmis.

Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis išsamiai pristatė organizacijos veiklą, jos vykdomus tarptautinius projektus, dizaino indėlį kuriant žiedinę ekonomiką ir pakvietė kolegas iš Rusijos panagrinėti bendradarbiavimo galimybes. Interjerų dizaineris Saulius Remeika papasakojo apie savo studijos jau nuveiktus darbus ir siūlomas paslaugas naujiems potencialiems klientams Rusijoje, projektuojant biurų, prekybinių ir privačių patalpų interjerus. Lietuvos dizaino pavyzdžius pristatė jais prekiaujantys Maskvos salonai.

Renginys ir po to sekusi neformalioji dalis praėjo draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje, mezgant naujas pažintis ir ragaujant lietuviškų gėrybių.

http://ru.mfa.lt/ru/lt/naujienos/lietuvos-dizaino-pristatymas-maskvoje

LEAVE A COMMENT

ICIF (Kinija) delegacijos vizitas Lietuvos dizainerių sąjungoje

Lietuvos dizainerių sąjungos kvietimu Lietuvoje lankėsi gausi Šenženio (Kinija) Tarptautinės kultūros industrijų parodų (ICIF) organizatorių delegacija. Susitikimas, praėjęs dalykiškoje ir draugiškoje atmosferoje, vyko ką tik duris atvėrusiame NFTMC komplekse Saulėtekio slėnyje. Kinų atstovams didžiulį įspūdį padarė ne tik Lietuvos mokslo pasiekimų mastas, bet ir daug žadantis užsimezgęs Dizaino ir tiksliųjų fizikos mokslų bendradarbiavimas. Tokios sinergijos perspektyvas atvėrė Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, savo kalboje akcentavęs mokslo pasiekimų komercializavimo poreikį bei galimybes netechnologijų inovacijų (visų pirma dizaino) pagalba. Atsakomojoje kalboje ICIF ir Šenženio žiniasklaidos grupės pirmininkas Chen Yin dėkojo LDiS už priėmimą, džiaugėsi jau 4 metus vykstančiu glaudžiu bendradarbiavimu tarp Lietuvos dizainerių sąjungos ir ICIF, aukštai įvertino Lietuvos dizaino pasiekimus ir pakvietė aktyviai dalyvauti 2017 metų ICIF parodoje, suteikiant LDiS pristatymui visišką palaikymą ir visokeriopą pagalbą. Kultūrinių industrijų ekspertas Aivaras Žilvinskas pristatė LDiS plėtros planus, mokslo-dizaino bendradarbiavimo koncepciją. Tuo pačiu buvo pasirašyta sutartis dėl Lietuvos dizainerių sąjungos dalyvavimo 2017 metų ICIF parodoje. Šalys sutarė siekti dar platesnio ir intensyvesnio bendradarbiavimo, pristatant Lietuvos Dizaino, ūkio ir kultūros pasiekimus neišmatuojamoje Kinijos rinkoje.

ICIF delegacija buvo supažindinta su Fizikos technologijų mokslo centru – laboratorijomis, tyrimo ir studijų auditorijomis.

Lietuvos dizainerių sąjungos nariai galės būti paramos gavėjais

Seimas gruodžio 17 d. priėmė Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspęsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 proc. mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Tačiau Lietuvos gyventojas sau šių piniginių lėšų skirti negalės.

„Kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia, jį kuriančius, šiandien ypač svarbu. Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“,  – sako ministras ir džiaugiasi Seimo sprendimu priimti įstatymo pataisas.

Pasak jo, sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo  „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą̨ „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertinta 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei.

„Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai, teikia svarią paramą  paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia pirmenybę kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis“, – sako Š. Birutis.

Fiziniai asmenys, kurie turės teisę gauti paramą, privalės atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Pagal priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, paramos būdu gautos lėšos bus laikomos neapmokestinamomis pajamomis.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, toks teisinis reglamentavimas suteiks gyventojams didesnes galimybes rinktis, kam skirti 2 proc. pajamų mokesčio, skatins gyventojų tiesioginę paramą kultūrai ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūroje, mažins menininkų priklausomybę nuo valstybės biudžeto finansavimo.

Už naujas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus palaikė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 8 parlamentarai.

 

LR Seimo ir Kultūros ministerijos informacija

EcoDesign Circle

EcoDesign_Poster_A3

Prieš metus kartu su tarptautiniais partneriais pradėtas kurti projektas EcoDesign Circle pagaliau pasiekė finišo tiesiąją ir, kartu su kitais 35 projektais (atrinktais is 282 pateiktų paraiškų) buvo patvirtintas Interreg Baltic Sea Region Programos Monitoringo komiteto Malmėje (Švedija) 2015 lapkričio 19 d. Tai didelis laimėjimas ir iššūkis ne tik Dizainerių Sąjungai, bet ir visai Lietuvai.

Interreg Baltic Sea Region programos projekto apibūdinimas

Projekto pavadinimas: Ecodesign as Driver of Innovation in the BSR (Ekodizainas  kaip Baltijos jūros regiono inovacijų variklis)

Projekto akronimas: EcoDesign Circle (Ekodizaino žiedas)

Projekto esmė: Projektu siekiama išnaudoti ekodizaino potencialą kuriant tvarią žiedinę ekonomiką Baltijos jūros regione. Verslo modeliai vis dar pernelyg linijiniai ir nėra suprantamas holistinis dizaino vaidmuo, skatinantis inovacijas ir visų kitų gyvenimo sričių pažangą.

Projektu  siekiama ekodizaino žinias ir inovacijas integruoti į įprastinę verslo praktiką bendradarbiaujant viešajam sektoriui, mokslui, verslui ir dizaino specialistams.  Skatinamas naujoviškų paslaugų, produktų ir procesų kūrimas, orientuotas į vartotoją ir grįstas ekologine bei socialine atsakomybe. Projekto tikslų siekiama per nacionalinių dizaino centrų stiprinimą ir plėtojant Baltijos jūros regiono partnerių tinklą.

Projekto lyderis ir partneriai: Projekto lyderis yra Tarptautinis Berlyno dizaino centras (IDZ). Projekto partneriai – dizaino centrai ir institucijos iš Baltijos jūros regiono šalių (Švedija, Suomija, Estija, Lietuva, Lenkija, Vokietija).

Pirmą kartą tokio masto ir reikšmės projekte įtraukta Lietuva, kurios dizaino sektoriui atstovauja projekto partneris Lietuvos dizainerių sąjunga.Projektą palaiko įvairių regiono šalių organizacijos. Paramą projektui ir Lietuvos dizainerių sąjungai išreiškė šios organizacijos iš Lietuvos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Europian Movement Lithuania, MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra).

Projekto pagrindinės veiklos:

–          Dizaino centrų ir profesionalų kompetencijų stiprinimas

–          Verslo žinių ir kompetencijų ekodizaino srityje kėlimas

–          Ekodizaino inovacijų integravimas į verslo praktikas ir modelius

–          Tarptautinis daugiaplanis keliaujantis ekodizaino festivalis

–          Tarptautinio centro, skirto produktų dizaino ir aplinkos mokslų žinių integravimui, kūrimas (elektroninio tvarumo gido sukūrimas)

–          Pilotinių ekodizaino  modelių, sukurtų su dizaino centrų pagalba ir dalijantis regiono partnerių patirtimi, išbandymas SVV įmonėse

–          Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo ekodizaino srityje tinklo sukūrimas ir jungtinė ekodizaino inovacijų sklaida

 

Projekto įgyvendinimo trukmė nuo 2015-11-20 iki 2019-05-31. Projekto biudžetas 2,181,877 EUR. Projektas finansuojamas 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg Baltijos jūros regiono programos ir dalinai projekto partnerių lėšomis.

EcoDesign_Poster_A3

Lietuvos kultūros ir meno taryba

2015 spalio 09 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėtį, kurioje yra ir Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos pirmininkas Tautvydas Kaltenis.

 

Įsakymas dėl sudėties-1 Įsakymas dėl sudėties-2

Prof. Felikso Daukanto memorialas

DSC_0540

 

Žmonės, kuriuos mes mylime, niekada nebus ten, kur buvo, bet jie yra visur, kur dar esame mes. Ištrauka iš Felikso Daukanto dienoraščio…..

2015 spalio 6

 

Spalio 2d. 11.30 h susirinkome  prie namo Vilniuje, Jakšto g. Nr. 13,  kuriame jis didžiąją gyvenimo dalį gyveno,  ant kurio buvo pritvirtinta memorialinė lenta, skirta dizaino edukologijos pradininkui prof. Feliksui Daukantui atminti.

Šis meninis atminimo akcentas, kurio projektą  sukūrė Vilniaus dailės akademijos dizaineriai – parėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dizainerių sąjunga ir LGDA  , skirtas dizaino pradininko 100-jam gimimo  jubiliejui, jo asmeniniam įnašui į Lietuvos kultūrą pažymėti.

Lentą , palydėdamas įžanginiu žodžiu, oficialiai atidengė VDA rektorius prof. Audrius Klimas.

Po iškilmingo memorialinės lentos atidengimo –  kolegos, auklėtiniai, šeimos nariai  ir kiti amžininkai  pasidalino trumpais prisiminimais. Po pristatymo visuomenei renginys persikėlė ir prasitęsė Vilniaus dailės akademijoje,  kur jo vardu pavadintoje 112 auditorijoje prasidėjo konferencija, dalykiškai ir šventiškai įsiliejusi į dizaino pradininkui skirtų 2015m. jubiliejinių renginių tąsą.

Perskaityti šie pranešimai;

Menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės pranešimas – Feliksas Daukantas ir XXa. gintaro įvaizdis.

Apie profesoriaus pedagoginę veiklą kalbėjo jo artimas kolega ir ilgametis Dizaino katedros vedėjas prof. Tadas Baginskas tema :  Feliksas Daukantas – Lietuvos dizaino edukologijos pradininkas ir asmenybė.

Mintimis apie tėčio nueitą kūrėjo kelią, jo biografiją ir šeimą atsiminimais  pasidalino dukra Gabrielė Naprušienė.

 Kalbėję pranešėjai akcentavo praėjusio laikmečio Felikso Daukanto sukurtos dizaino koncepcijos veikimo svarbą, suteikė susirinkusiems galimybę iš arčiau bei giliau pažinti pačią asmenybę, kuri 1961m. LTSR valstybiniame dailė institute (Vilniaus dailės akademijoje ) Taikomojo meno fakultete įsteigė Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą  (Dizaino  katedrą), suformavo pedagogų kolektyvą, parengė studijų programą, jai ilgus metus vadovavo, dėl ko šiandien visuotinai ir pelnytai prof. Feliksas Daukantas pripažintas dizaino pradininku Lietuvoje.

Jo asmenybė dizainą neabejotinai suvokė ir pristatė  kaip svarbią ekonomikos ir kultūros dalį, kuri šiandien ypač daro įtaką bendrai šalies raidai. Mes, mūsų karta,  tęsiame tai, kas buvo jo pradėta…..

Lietuvos dizainerių sąjunga savo lėšomis prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo.

 

Lietuvos dizainerių sąjunga

Prezidentas

Algirdas  Jazbutis

DSC_0501 DSC_0528 DSC_0577

Konferencija „Dizainas inovatyvaus verslo pradžiai“

IMG_1455

2015 rugsėjo 17 d. Lietuvos ūkio ministerijos organizuotoje „Dizainas inovatyvaus verslo pradžiai“ Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos pirmininko Tautvydo Kaltenio pranešime pirmą kartą buvo ne tik deklaruotas siekis kurti nacionalinę dizaino politiką ir ją vykdančią instituciją, bet ir suformuluotos pagrindinės dizaino politikos gairės bei strateginės kryptys.

IMG_1456

IMG_1383 IMG_1409 IMG_1420 IMG_1429 IMG_1446 IMG_1454

Šiaulių dizaino naktis

Naktis 3

„Šiaulių naktys“, prieš ketverius metus startavusi miesto šventė, jau tapo tradicija. Jos metu vyksta daug renginių, skirtų menininkams, sportininkams, šeimoms, visiems, kurie nori praleisti vakarą  kokybiškai.

Vienas iš tokių renginių – „wãpsva DIZAINO NAKTIS“, 2015 08 28  praėjusi Šiauliuose, wãpsva LT DIZAINO NAMUOSE. Patalpa, įsikūrusi bulvare, natūraliai tapo miesto dizaino iniciatyvų buveine tiek rengianti tokius ir panašius renginius, tiek suburianti dizainerius, kuriantį jaunimą, kuruojant „Dizaino savaitę“, vykstančią visoje Lietuvoje. Tai – jaunos savininkės, interjero dizainerės Irminos Savickienės iniciatyvumo ir gyvybingumo rezultatas.

„wãpsva Dizaino naktis“ prasidėjo AIRIJOS DIZAINO FOTOGRAFIJOS parodos atidarymu, kurią bendradarbiaudamas kartu su wãpsva LT dizaino namais, atidarė Airijos Ambasadorius, David Noonan. Į atidarymą atvyko Lietuvos dizainerių sąjungos prezidentas Algirdas Jazbutis, LDiS nariai Šiauliuose ir, žinoma, gana gausus būrys esamų ir būsimų dizainerių, bei jiems pritariančių šiauliečių.

Fotografijos paroda Dizaino Sala” (Design Island) – apdovanojimu įvertinto Airijos fotografo Peter Rowan darbai vaizduojantys Airijos dizainerius darbe, jų studijose, Airijoje. Fotografijose, kartu su dizainerių portretais,  perteikiami jų darbo vietos, žaliavų ir įrankių, gamybos proceso ir pagamintų produktų vaizdai.

Parodos atidarymas – tai pirmoji renginio dalis. Antroji – LDiS leidinio DESIGN/INDEX-LT-2014 PRISTATYMAS Lietuvos dizainerių sąjungos nariams, kandidatams. Lietuvos dizainerių sąjungos prezidentas Algirdas Jazbutis išsamiai pristatė leidinį, supažindino sambūrio dalyvius su LDiS veikla ir perspektyvomis. Kelis žodžius tarė ir LDiS valdybos narys šiaulietis dizaineris Vilius Puronas, bei renginio organizatorė Irmina Savickienė.

Dalyviai sutarė dėl kito svarbaus susitikimo, kuris įvyks rugsėjo viduryje, 17 d. 18 val.,  wãpsva LT dizaino namuose. Susirinkime bus kalbama apie dizainerių sąjungos veiklą Šiauliuose ir kituose Šiaurės Lietuvos miestuose, bei dirbančių dizainerių galimybes tapti LDiS kūrybinės sąjungos nariais. Į svečius bus kviečiamas LDiS valdybos pirmininkas Tautvydas Kaltenis.

Dizaino naktis wãpsvoje baigėsi renginiu –  įvaizdžio kūrėjų ir rūbų stilisčių „2ru2ra“ nakties šou, į kurį susirinko minia Lietuviško dizaino gerbėjų.

Žiūrovams užmigti neleido žinomų įvaizdžio kūrėjų ir rūbų stilisčių „2ru2ra“ surengtas alternatyvus mados, muzikos ir meno renginys „22 Hours“.

Naktis 3 Naktis 1Naktis 2  Naktis 4 unnamed

Vasaros dizaino vakaras

DSC_0560

“V A S A R O S   D I Z A I N O   V A K A R A S”  afiša mus šiandien pakvietė į šį šventinį kūrėjų susitikimą. Ta ypatinga proga leiskite visus susirinkusius ir tuos, kurie dar atvyks – pasveikinti su  pristatomu naujuoju 3-uoju – Index 2014 leidiniu, kartu pasidžiaugkime tais kūrėjais, kurie nestovėjo-kūrė ir dar vienu žingsneliu prailgino dizaino ISRORIJĄ……..

Metinis Lietuvos dizainerių sąjungos INDEX leidinys tampa pavadinčiau kūrėju ekspozicijos VIETA, kurioje ženklinama visų mūsų  tolerancija.

Nėra kilnesnio dirbančiam kūrybinį darbą tikslo – kurti ir būti tarp kūrėjų visomis prasmėmis.…

vadintis meno kūrėju, nustojus dirbti pasinaudoti meno kūrėjo statuso teikiamomis galimybėmis, ORIAI dirbti kūrybinį darbą ir iš jo pragyventi, išleisti kūrinius į gyvenimą ir gauti produkto vartotojų teigiamus atsiliepimus, dalyvauti parodose ir pasidžiaugti palankiais įvertinimais, būti tarp kolegų ir nesijausti n e s u p r a s t a m.

Dizaino Indeksas LT tampa kuriančiųjų metinės raiškos vieta,  dar dizaino patriarchas dizaino specialybės įkūrėjas, prof. Feliksas Daukantas  kažkada pasisakė maždaug TAIP – iš paskelbto interviu cituoju:

Amatininkų darbuose  grožis ir nauda buvo neatsiejami, norėta kad kiekvienas pagamintas daiktas būtų ir naudingas, ir gražus. Šiandien, kadaise tęsė profesorius, norime būti šiuolaikiški, tačiau siekdami gražios ateities, ilgimės ir praeities.

Cituoju toliau – pratęsė jis,- “ieškant meninių priemonių dabarčiai, jos aplinkai ir daiktams įdvasinti, nereikia formaliai kartoti praeities – laikykimės niekad nesenstančių daiktų kūrybos principų; per žmogišką santykį su daiktais privalome atspindėti dvasinį savo pasaulį”.

Ko gero gilesnių įžvalgų nepadarytume ir šiandien, tai klasikiniai, principiniai jei norite akademiniai priesakai mums kur šiais imperatyvais beveik kiekvienas vadovaujamės savo kūrybiniame-praktiniame darbe.

Pašauktiems kūrybai sakydavo profesorius; Jums / MUMS kolegos šie patriarcho žodžiai skirti, realiai dirbantiems, dalyvaujantiems procese ir ne tik paskaitas skaitantiems.

Neilga – kiek per 50-metų perkopusi Lietuvos dizaino istorija,  padidžiuokimės, kad mes jos kūrimo procese, mūsų sąjungos nariai ir visi šios profesijos verslo dalyviai, besiruošiantys  tapti – inovatyvaus dizaino verslo pradininkais, intelektinės šalies pridėtinės vertės kūrėjais yra didelio iNOVATYVAUS VERSLO KELYJE, svarbaus šalies dizaino sektoriaus verslumo skatinimo variklio dalis.

Nauji EU dokumentai skelbia – Inovatyvumas ne tik verslumo veiklų pamatas, bet ir vienas iš svarbiausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų dizaino sričių integralumo siekis. Svarbu, kad taip įvardijama, kas apybrėžia  dizaino visuomenei keliamus artimiausių metų uždavinius.

INDEX-2014  aptarimas tai dizaino idėjų informacijos sklaida propaguojanti dizainą kaip priemonę gebančią  konstruoti darnios gyvensenos modelį, pagarbos įvarovei ir tuo pačiu vienybei, socialinio atsakingumo principais grįstą gyvenimą

Tai veikla KOKYBINIUS VISUOMENĖS POREIKIUS FORMUOJANČIAS realizavimo galimybes – TAI vieta tolerantiškam bendravimui, ypač puiki aplinka gyvam pokalbiui, tikėjimui pažanga, sistemos ir individų vertybėmis – linkiu čia ir dabar  gero bei prasmingo vakaro….

 

Algirdas  Jazbutis

Lietuvos dizainerių sąjungos prezidentas

DSC_0560 DSC_0563 DSC_0566 DSC_0568 DSC_0569 DSC_0571 DSC_0572 DSC_0573 DSC_0576 DSC_0578 DSC_0579 DSC_0581 DSC_0583 DSC_0585 DSC_0586 DSC_0592 DSC_059820150806_181834