Geriausi Lietuvos dizainerių darbai 2015

Aras Martinkus, Romualdas Martinkus

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – QR kodais „...imkit mane ir skaitykit...“;

1968 m. buvo įrengta pirmoji pėsčiųjų alėja Klaipėdoje, kuri pavadinta M. Mažvydo vardu. Taip įprasmintas Martynas Mažvydas – pirmosios lietuviškos knygos autorius, dvasininkas, švietėjas. 2008 m. atlikta alėjos rekonstrukcija atgaivino vienintelę uostamiesčio pėsčiųjų arteriją. Alėja nušvito naujomis spalvomis: paklotos klinkerio ir granito plytelės, trinkelės, plokštės, alėją apšviečia originalūs šviestuvai, atnaujinti alėjos želdiniai, pastatyti granitiniai suolai, kurie pastaruoju laikotarpiu pasipuošė originaliais skulptūriniais akcentais. M. Mažvydo alėja Klaipėdoje tapo viena populiariausių vietų uostamiestyje. Tačiau alėjoje nėra Martyno Mažvydo vardui skirtos jokios simbolikos, atspindinčios pagrindinės alėjos pavadinimo ir jo reikšmingumo esmės.   Todėl autoriai siūlo vieną suoliuką, esantį M. Mažvydo alėjos pradžioje , apipavidalinti taip, kad būtų žinoma jog ši alėja yra pavadinta Martyno Mažvydo vardu. Buvo pasiūlyta šio sumanymo keletas išraiškos variantų. Viena akcento idėja yra Lietuvai vienas reikšmingiausių paminklų – pirmoji lietuviška atversta knyga Martyno Mažvydo „KATEKIZMAS”. M. Mažvydo „Katekizmas“ – pirmas lietuviškas vadovėlis, seniausia spausdinta lietuviška knyga – 1547 m., parašyta žemaičių tarmės pagrindu ir išspausdinta Karaliaučiuje. Šiame „Katekizme“ įdėtas ir pirmas lietuviškas elementorius, kuriame pateiktas lietuviškas raidynas. Su M. Mažvydo katekizmu prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė. Siūloma, kad ant vieno knygos puslapio būtų M. Mažvydo „KATEKIZMO“ titulinis puslapis, ant kito užrašas „MARTYNAS MAŽVYDAS“, o  po juo – plokštelė su informaciniu QR kodu (angl. „Quick Response“). Šiame variante užrašai yra parašyti Gotikiniu šriftu, asocijuotu į XVI amžių. QR kodu, naudojant naujausias informacines – išmaniąsias technologijas,  būtų „siunčiama žinia“ iš XVI a. gūdžių viduramžių, kada pasirodė pirmoji lietuviška knyga, mums XXI a. žmonėms.   Kita akcento idėja yra „MARTYNO MAŽVYDO SOSTAS”. Ant „sosto“ trijų atramų – atkalčių būtų užrašai „MARTYNO MAŽVYDO ALĖJA“, po jais plokštelės su M. Mažvydo „KATEKIZMO“ tituliniu puslapiu ir informaciniais QR kodais. Sosto elementai – atkaltės būtų daromos iš panašios rūšies granito, koks yra ir esamas suoliuko pagrindas. Ant granitinių plokštumų būtų aplikuoti nerūdijančio plieno užrašai ir kiti elementai bei patys QR kodai. Meninis objektas būtų ilgaamžis, pagamintas iš mūsų pajūrio klimatui atsparių medžiagų.       . Suoliuko viršutinės plokštumos dalis būtų padengta kietmedžio lentelėmis.   QR kodų panaudojimas atlieptų Klaipėdos miesto charakterį, jo šiuolaikišką dinamiškumą, vedantį mus į priekį, leistų pateikti tekstinę įvairiakalbę, įdomią vaizdinę ir net garsinę informaciją. Informacija galėtų būti apie M. Mažvydą, jo vardu pavadintą alėją, jos istoriją, taip pat apie Klaipėdos miesto istoriją bei tradicijas, o gal ir miesto renginius bei naujienas, o gal ir apie projektą įgyvendinantį mecenatą.   QR kodų grafikai yra vienintelis reikalavimas – ji turi būti pakankamai kontrastinga ir gerai išsiskirti iš fono. QR kodus galima išgraviruoti ar net sudėlioti iš atskirų elementų kaip mozaiką. QR kodai neturi fiksuotų matmenų, todėl juos galima projektuoti įvairių dydžių. Tik kiekviena QR kodo su išsaugotu interneto svetainės adresu kraštinė turėtų būti ne trumpesnė nei 2,5 cm. Kiekvienai temai būtų sukurtas atskiras QR kodas. QR kodai – greitojo reagavimo – atsakymo kodai yra universalus greitai sklindantis išradimas, leidžiantis IT  priemonėmis gauti išsamią vaizdinę, tekstinę ar garsinę informaciją. M. Mažvydo alėjos praeivis, prisėdęs ant suoliuko, naudodamasis savo asmeniniu išmaniuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu ar kitu skaitmeniniu aparatu, tiesiog nuskaitytų čia įdiegtų QR kodų informaciją. Šiuolaikiška, moderni meninio objekto forma suderinta su idėjos turiniu būtų aiški ir suprantama įvairaus amžiaus alėjos praeiviams, miestelėnams bei turistams. Intriguojantis plastikos elementas kaskart primintų jog turėjome didyjį M. Mažvydą, skleidusį pirmąją žinią lietuvių kalba.

 

01 02 03

Kas yra "Dizaino Indeksas LT" ?

Pasitelkę statistikos duomenis bemat galėtume sužinoti bet kokius indeksus –  bendrojo vidaus produkto dydį, tenkantį vienam gyventojui, infliacijos rodiklį, vartotojų kainų indeksą, kūno masės ir netgi laimės indeksą. O koks yra dizaino indeksas? Pasaulio, Europos ar Lietuvos? Ar tokį indeksą įmanoma fiksuoti, pateikti, apskaičiuoti? Ar bent nujausti? Juk iš tokio dizaino indekso galima būtų labai daug spręsti apie šalies kultūros, pramonės lygį, visuomenės poreikius ir lūkesčius, požiūrį į aplinką ir pačius save. "Dizaino Indeksas LT" - tai daugiametis projektas, kurio tikslas pademonstruoti pasauliui Lietuvos dizaino pasiekimus.