lt
- LietuvosLietuvos
- EnglishEnglish
Plakatas "Stasys Mask"
Panevėžio rajone Mediniškių kaime 1946 m. gimęs, nuo šešerių metų gyvenęs Lepšių kaime, vėliau su vaikystės patirtimi Stasys Eidrigevičius keliavo per platųjį pasaulį. Dailininko kaimiška patirtis iš esmės persmelkia visą jo kūrybą ir lemia savitumą. Tame, kas šiandien atrodo turtingos fantazijos šėlsmas, neretai glūdi ,,profesionaliai“ valstietiškas ūkio padargų, rykų, įrankių, medžiagų savybių išmanymas: kaip funkcionuoja, kaip sugedus galima pataisyti, pratęsiant daikto naudojimą pagal paskirtį arba išrandant naują. Taigi fantazuojama ant tvirto liaudies „dizaino“ pagrindo. Stasio vaizdinių patrauklumą, pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sąlygojo ir užšifruotos erotinės ir ideologinės prasmės, slėpingas kūno ir kaukės dvilypumas, kurie dažnai naudojami Stasio plakatuose. Kaukėti personažai, kaip sako pats autorius, dalinai iš sovietinio gyvenimo patirties. „Jaučiau, kad sovietų sistemoje žmonės turi dvigubus, trigubus, net keturgubus veidus ir gyvena su kaukėmis.” Eidrigevičius piešia arba fotografuoja pavienius modelius, rečiau jų grupes, režisuodamas situacijas, ne tik juos aprengdamas ar nurengdamas, bet ir meistriškai minimaliomis raiškos priemonėmis kurdamas charakterius.
Siaubo patrauklumo paradoksas Stasio plakatuose daro didžiulį poveikį. Kas vyksta mūsų sąmonėje, kai košmaras mums sapnuojasi ? Eidrigevičiaus atveju tai paaiškina iš vaikystės atėjusių įspūdžių, išgyvenimų, pasąmonės reiškinių stiprumą, pasireiškusį jo kūryboje. Patirtis kūryboje yra svarbi, kaip ir siekis viską ištirti, pereiti leistinumo ribas – jei ne gyvenime, bent vaizduotėje. Todėl būtent kaimiškoji sovietinių metų dailininko patirtis sujungė daugelį dalykų, nuspalvino taip įtikinamai, kad daugelis siurrealių dalykų neatrodo tik audringos fantazijos padariniai, o, patirti, iškentėti, ir todėl tokie paveikūs.
Ramutė Rachlevičiūtė
